įstatymo viršenybė

įstatymo viršenybė statusas T sritis Politika apibrėžtis Konstitucionalizmo principas, kad valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos privalo paklusti teisei ir nepažeisti jos nustatytų veikimo ribų. Termino ištakos – Platono, Aristotelio idėjos apie įstatymo galią riboti valdančiųjų savivalę. Šiuo metu principas įtvirtintas daugelio valstybių konstitucijose. Lietuvos Konstitucijos preambulėje įtvirtintas kaip teisinės valstybės siekis. Paprastai siejama su valdžių padalijimo principu ir reikalavimu, kad įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia, priimdama bei įgyvendindama teisės aktus, griežtai laikytųsi jų hierarchijos ir nepažeistų konstitucijos. Viena iš principo garantijų yra teisinės priežiūros institutas. Suponuoja ir žmogaus teisių bei laisvių apsaugą, nes iš šio principo kyla nulla crimen et poena sine lege (įstatymu neuždrausti veiksmai negali būti laikomi nusikalstamais ir dėl jų negali būti skiriamos įstatymų nenumatytos bausmės), A. V. Dicey išryškinti asmenų lygybės prieš įstatymą ir teisingo proceso principai. J. Rawlsas pabrėžė, kad esant aiškiai suformuluotiems įstatymams, įstatymo viršenybė yra asmens laisvės garantas. R. Dworkinas susiejo teisės („įstatymo“) ir teisingumo sąvokas, teigdamas, kad pasitelkus tinkamus principus, galima tinkamai išspręsti net itin sudėtingas bylas, kada įstatymas nėra aiškus. Taigi suderinus teisę ir teisingumą, tampa įmanoma atremti kritikus, teigiančius, kad šis principas apima tik „įstatymo raidę“, ir parodyti, kad nors įstatymo viršenybė savaime negarantuoja teisingumo, ji yra svarbi jo prielaida. atitikmenys: angl. rule of law ryšiai: susijęs terminaskonstitucija susijęs terminaskonstitucija susijęs terminaskonstitucionalizmas susijęs terminasteisminė priežiūra

Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. . 2007.

Look at other dictionaries:

  • rule of law — įstatymo viršenybė statusas T sritis Politika apibrėžtis Konstitucionalizmo principas, kad valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos privalo paklusti teisei ir nepažeisti jos nustatytų veikimo ribų. Termino ištakos – Platono, Aristotelio… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • republic — respublika statusas T sritis Politika apibrėžtis Valstybės valdymo forma, kai aukščiausieji valstybės valdymo organai renkami tiesiogiai arba sudaromi atstovaujamųjų institucijų; būdinga valdžių padalijimas, piliečių lygybė, valdančiųjų… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • respublika — statusas T sritis Politika apibrėžtis Valstybės valdymo forma, kai aukščiausieji valstybės valdymo organai renkami tiesiogiai arba sudaromi atstovaujamųjų institucijų; būdinga valdžių padalijimas, piliečių lygybė, valdančiųjų tarnavimas piliečių… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • constitutionalism — konstitucionalizmas statusas T sritis Politika apibrėžtis Politinių sistemų, pagrįstų valstybės valdžios galių ribojimo principais (įstatymo viršenybės, tautos suvereniteto, valdžių atskyrimo ir atskaitomybės piliečiams, žmogaus teisių ir laisvių …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • konstitucionalizmas — statusas T sritis Politika apibrėžtis Politinių sistemų, pagrįstų valstybės valdžios galių ribojimo principais (įstatymo viršenybės, tautos suvereniteto, valdžių atskyrimo ir atskaitomybės piliečiams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos), steigimo …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • constitution — konstitucija statusas T sritis Politika apibrėžtis Aukščiausios galios teisės aktas arba taisyklių visuma, įtvirtinanti valstybinės valdžios sistemą, aukščiausių valstybės valdžios institucijų kompetenciją, sudarymo tvarką, veikimo principus,… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • konstitucija — statusas T sritis Politika apibrėžtis Aukščiausios galios teisės aktas arba taisyklių visuma, įtvirtinanti valstybinės valdžios sistemą, aukščiausių valstybės valdžios institucijų kompetenciją, sudarymo tvarką, veikimo principus, asmens ir… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • constitution — konstitucija statusas T sritis Politika apibrėžtis Reali valstybės valdžios funkcionavimo sistema (materiali konstitucija).Neretai vadinama Pagrindiniu įstatymu, pvz., Grundgesetz Vokietijoje, Grunnlov Skandinavijos šalyse. Taip pabrėžiama… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • konstitucija — statusas T sritis Politika apibrėžtis Reali valstybės valdžios funkcionavimo sistema (materiali konstitucija).Neretai vadinama Pagrindiniu įstatymu, pvz., Grundgesetz Vokietijoje, Grunnlov Skandinavijos šalyse. Taip pabrėžiama viršenybė kitų… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • sovereignty — suverenitetas statusas T sritis Politika apibrėžtis Išskirtinė aukščiausios politinės valdžios turėtojo galia priimti sprendimus dėl valstybės vidaus (vidinis suverenitetas) ir užsienio (išorinis suverenitetas) politikos. Terminą pirmą kartą… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.